Temos Archyvai: Sveikatos apsauga

Andriukaičio sindromas

65704_159692127515066_1610864470_nSocialdemokratams iš esmės laimėjus rinkimus Sveikatos ministru tapo Vytenis Povilas Andriukaitis. Rods daug gero iš jo niekas ir nesitikėjo, bet nesitikėjo ir to, kad Andriukaitis tapęs ministru parodys visus savo socialistinius nagus ir nukreips juos prieš privatų verslą ir laisvą žmogaus pasirinkimą.

Didžiausių kritikos strėlių Andriukaitis sulaukė dėl jo siūlomų iniciatyvų apriboti privačių gydymo įstaigų finansavimą, kas iš esmės būtų reiškę, kad finansuojamos būtų tik valstybinės gydymo įstaigos, o privačios gydymo įstaigos būtų priverstos apmokestinti savo pacientams teikiamas būtinas sveikatos priežiūros paslaugas, kurias šiuo metu apmoka valstybė. Akivaizdu, kad tik labai nedidelė dalis iš ~60 proc. privačių gydymo įstaigų paslaugomis besinaudojančių gyventojų liktų toliau gydytis privačiose gydymo įstaigose už savo pinigus. Dėl sumažėjusio pacientų skaičiaus ir pajamų trūkumo daugelis tokių įstaigų būtų priverstos užsidaryti, o valstybinėse gydymo įstaigose nemokamos vizito pas šeimos gydytoją tektų laukti apie pusę metų… Gal kiek ir patirštinu spalvas, bet daugiau ar mažiau situacija būtų tokia.

Andriukaičio socialistinėms svajonėms nebuvo lemta išsipildyti. Konstitucinis teismas 2013 m. gegužės 16 d. nutarimu priminė ministrui, kad „Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva”, o remti privačia nuosavybės teise pagrįstas visuomenei naudingas ūkines pastangas ir iniciatyvas yra valstybės pareiga. Konstitucinis teismas taip pat pažymėjo, kad įstatymų leidėjas privalo nustatyti tokį sveikatos priežiūros paslaugų finansavimo privalomojo sveikatos draudimo lėšomis teisinį reguliavimą, kad jos būtų paskirstytos sveikatos priežiūros įstaigoms, nepaneigiant valstybės pareigos remti privačia nuosavybės teise pagrįstas ir visuomenei naudingas ūkines iniciatyvas, sąžiningos sveikatos priežiūros įstaigų konkurencijos ir svarbiausia sveikatos priežiūros paslaugų vartotojo – t.y. paciento teisės pasirinkti sveikatos priežiūros paslaugas teikiančią įstaigą.

Kurį laiką ministras šokiravo savo užmojais netolygaus medikų pasiskirstymo problemą spręsti jaunus medikus priverstinai siunčiant darbuotis į Lietuvos rajonus. Tokiu būdu Andriukaitis tikėjosi, kad jaunieji medikai atsidėkos valstybei už suteiktą išsilavinimą. Bet sulaukus labai didelės kritikos dėl šios totalitariniu būdu asmens laisvę grasinusios suvaržyti reformos, kuri būtų dar labiau paskatinusi emigracijos procesus, Andriukaitis šios idėjos atsisakė, nors ir šventai tiki savo idėjų tobulumu.

Po nepavykusios interpeliacijos situacija gal kiek ir aprimo, tačiau ministro neapykanta privačiam verslui niekur nedingo ir šis užsimojo uždrausti prekiauti alkoholiu ir tabako gaminiais aplink Sveikatos apsaugos ministeriją (SAM) esančiuose baruose ir kavinėse. Pasak Andriukaičio, tokia iniciatyva dera su SAM deklaruojamu tikslu – sumažinti alkoholio vartojimą Lietuvoje. Nelabai aišku, kaip alkoholio vartojimas sumažės uždraudus juo prekiauti tik aplink SAM, aišku tik tai, kad eilinis išpuolis prieš privatų verslą, kurį Andriukaitis siekia sužlugdyti.

Kadangi Andriukaičio iniciatyvų jau niekas nebevertina rimtai, kaip ir pastarosios, kurios įgyvendinti labai tikėtina, kad nepavyks, tačiau susirūpinti reikėtų dėl paties Andriukaičio, kuriam vis dažniau pasitaiko keisto sindromo požymiai – didelė neapykanta privačiai iniciatyvai ir verslui, bandymai apriboti žmogaus pasirinkimo laisvę. Kadangi Andriukaitis ryškiausias asmuo, kuriam toks sindromas pastaruoju metu pasireiškė, šiam sindromui galima suteikti Andriukaičio sindromo vardą. Laukiam naujų simptomų ar jau esamų simptomų paaštrėjimo.