Temos Archyvai: Konstitucinės teisės ir laisvės

Šeimų įvairovė – grėsmė nepilnamečiams

gay-rights-1204-1280x960Prieš keletą dienų Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos ekspertai nusprendė, kad vienas iš Baltic Pride renginį reklamuoti LRT televizijoje skirtų video klipų turi būti transliuojamas su ženklu S – t.y. jis skirtas tik suaugusiųjų auditorijai.

LRT tarybą Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai apskundė asociacija Lietuvos gėjų lyga, po to kai LRT taryba atsisakė dienos metu rodyti vieną iš Baltic Pride renginį reklamuojančių filmukų. Minėtame klipe kalba ir savo seksualinę orientaciją nurodo įvairūs žmonės – ne tik homoseksualūs, bet ir heteroseksualūs. Ant vieno iš reklamoje kalbančių asmenų marškinėlių matomas užrašas „Už šeimų įvairovę”, sulaukė ypač kritiško ekspertų vertinimo.

Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos ekspertai nusprendė, kad minėtas filmukas daro neigiamą įtaką nepilnamečiams, kadangi Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatyme prie neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi darančios viešosios informacijos priskiriama tokia mistinė informacija, kuria „niekinamos šeimos vertybės, skatinama kitokia, negu Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinta, santuokos sudarymo ir šeimos kūrimo samprata.”

Ši įstatymo nuostata galimai prieštarauja Konstitucijos teismo nutarimui, išaiškinusiam, kad konstitucinė šeimos samprata yra grindžiama šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, t. y. santykių turiniu, o ne šių santykių išraiškos forma – ji konstitucinei šeimos sampratai esminės reikšmės neturi. Remiantis šiuo Konstitucinio teismo išaiškinimu, galima prieiti šias išvadas:

  1. Homoseksualų neregistruota (Lietuvoje dar neįteisinta) partnerystė savaime neniekina šeimos vertybių (kurios, beje, nėra apibrėžtos). Nors tokia partnerystė ar kitos šeimyninio gyvenimo formos nėra tiesiogiai paminėtos Konstitucijoje, tai nereiškia, kad tai yra blogybė.
  2. Vien tik homoseksualais save identifikuojančių asmenų rodymas vaizdo klipe savaime negali būti prilyginamas kitokios, negu Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtintai santuokos sudarymo ir šeimos kūrimo sampratos skatinimui, ar juo labiau vertybių niekinimui, nes vaizdo klipe nėra užsimenama apie partnerystę ar kitokią LR Konstitucijoje nepaminėtą šeimyninio gyvenimo formą. Priešingai, vaizdo klipe skatinamos tokios vertybės kaip atvirumas, pagarba, empatija. Jei pastarosios vertybės nepriskiriamos šeimos vertybėms, tuomet galima interpretuoti, kad jos prieštarauja šeimos vertybėms ir daro neigiamą poveikį nepilnamečiams. Skamba pakankamai makabriškai.
  3. Grįžtant prie Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatos, cituotos anksčiau, paminėtina, kad ji buvo priimta praeitos kadencijos Seime, kuriame be šios pataisos, buvo bandoma pakeisti Konstitucijos nuostatas. Homofobiškų įstatymo iniciatyvų nesumažėjo ir šios kadencijos Seime. Pabrėžtina, kad tiek ankstesnės iniciatyvos, tiek ir dabartinės iniciatyvos, susijusios su neva tradicinės šeimos apsaugojimu, tautos gelbėjimu nuo „genocido” ir „supuvusių” europinių vertybių, buvo nukreiptos išskirtinai prieš Lietuvos LGBT bendruomenę. Visuomenėje vyrauja stereotipas, kad homoseksualumas tėra mados reikalas, kurį žmogus sąmoningai pasirenka (tai yra, kad tai yra įgyta, o ne įgimta žmogaus savybė). Kai kurie Seimo nariai mano, kad homoseksualių asmenų daugėja, nes viešojoje erdvėje paaugliai skatinami (skatinimas, remiantis įstatymu, „yra kryptinga informacija, kuria nepilnamečiai raginami imtis konkrečių veiksmų, skatinami įgyti arba keisti įpročius, pažiūras, polinkius ar elgseną”.) tapti homoseksualais. Klausimas pamąstymui – jei seksualinė orientacija yra pasirenkamas dalykas, kaip kad teigiama, ar heteroseksualūs asmenys taip pat pasirenka jausti seksualinį potraukį priešingos lyties asmenims?
  1. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos ekspertai sukūrė labai pavojingą precendentą, sudarantį sąlygas cenzūros įsigalėjimui. Verta pabrėžti, jog neigiamos įtakos anksčiau minėtas vaizdo klipas nepilnamečiams nekelia ir negali kelti, nes vaizdo klipas negali pakeisti žmogaus seksualinių preferencijų, kurios yra įgimtos. Ekspertai taip pat minėjo, kad jų išaiškinimas bus svarbus formuojant praktiką. Deja, tokios kalbos apie praktikos formavimą tik įrodo, kad lygiuojamės į Rusiją, kurioje neseniai įsigaliojo panašaus įstatymo pataisa, kuria draudžiama nepilnamečiams skleisti informaciją, „propaguojančią” homoseksualumą. Tokios praktikos formavimas gali reikšti draudimą iki 23 valandos rodyti bet kokias TV laidas, kuriose diskutuojama apie LGBT teises, tuomet taip pat nebus galima kalbėti apie šeimų įvairovę, LGBT žmonės negalės dalintis informacija apie patiriamus sunkumus, patyčias ar neapykantą.

Pabaigai, dar kartą norėčiau pabrėžti pavojų, kurį demokratijai kelia tiek įstatymų leidėjai, tiek tam tikros ekspertų grupės. Įstatymų leidėjai turėtų mažiau reguliuoti šeimos gyvenimą (idealiu atveju, visai nesikišti) – neturėtų būti bandoma griežtai apibrėžti, kas yra ir kas nėra šeima. Toks skirstymas sukelia stigmatizaciją, kuria stereotipus, o tai lemia tų šeiminių darinių, kurie neatitinka dirbtinai nustatytos normos, demonizavimą. Šiuo atveju, homoseksualumas visuomenėje yra demonizuotas tokiu lygiu, kad bandymai cenzūruoti informaciją apie homoseksualumą ar apriboti tam tikrų žmonių grupių teises jau tampa kasdienybe.

Konstitucinių teisių apmokestinimo iniciatyvos

Šiandien Seimo narių grupė, susidedanti iš petras-grazulis-tautosakoje-montazas-61956723dviejų „tvarkiečių” – etatinio „dorovės” gynėjo Petro Gražulio ir Andriaus Mazuronio, įregistravo LR Susirinkimų įstatymo 11 ir 14 straipsnių pakeitimo projektą, kuriame išdėstoma, kad susirinkimo organizatoriai, išskyrus valstybės ar savivaldybės institucijas, privalo apmokėti susirinkimo organizavimo ir surengimo išlaidas.

Idėja priversti susimokėti už viešų renginių, kuriuos reglamentuoja Susirinkimų įstatymas, apsaugą – nenauja. Ji iškyla po kiekvienų eitynių, ir ne bet kokių eitynių ir ne po bet kokio viešo renginio  – o būtent po Baltic Pride eitynių, kurios vyksta Vilniuje kas tris metus. Šiais metais Baltic Pride eitynių „Už lygybę” apsauga kainavo apie 200 tūkst. litų. Kai tik policija paviešino šiuos skaičius, taip visas būrys homofobų pradėjo rėkti, kad čia neva mokesčių mokėtojų pinigais mokama už renginio, kuriam didžioji dalis visuomenės nepritaria, apsaugą. Mokesčių mokėtojai neva nenori mokėti už tokių renginių apsaugą, todėl pasigirdo raginimai už tokių renginių apsaugą priversti susimokėti organizatorius. Kaip pasakė, taip ir padarė. Tiesa, aiškinamajame rašte organizatoriai išreiškia susirūpinimą, kad organizatoriai finansiškai neprisideda prie išlaidų, kurios reikalingos tvarkos užtikrinimui susirinkimų metu, o policijos pareigūnams trūksta lėšų jų atlyginimams ir tiesioginėms pareigoms vykdyti (galima pagalvoti, kad lėšos susirinkimų apsaugai užtikrinti išskaičiuojamos iš pareigūnų atlyginimų). Todėl įstatymo pakeitimo projekto autoriai yra tvirtai įsitikinę, kad susirinkimo organizatoriai privalo susimokėti už susirinkimo organizavimo ir surengimo išlaidas iš savo lėšų.

Viskas būtų gerai, jei ne keletas BET. Taip, šiuo metu valstybė apmoka viešų renginių apsaugai reikalingas išlaidas, nes visų pirma tokia yra policijos paskirtis – užtikrinti viešąją tvarką, o šia pataisa įnešamas selektyvumas, kurią viešąją tvarką užtikrinti, o kurią – ne, mažu mažiausiai kertasi su sveika logika.

Kalbant apie tai, kad  valstybė apmoka susirinkimų apsaugos išlaidas, verta paklausti, iš kur valstybė gauna pinigus, reikalingus toms išlaidoms apmokėti. Aišku, kad iš mokesčių mokėtojų pinigų, tačiau bet kuriame susirinkime rasite mokesčių mokėtojų, kurie turės teisėtus lūkesčius būti apsaugotiems nuo jų konstitucinę teisę trukdančių įgyvendinti asmenų. Tas „mokesčių mokėtojų” argumentas man atrodo nelogiškas ta prasme, kad viešoji tvarka pagal apibrėžimą yra VIEŠOJI. Jei gatvėje susimuš 10 užsienio piliečių, policija atvažiavusi nepuls aiškintis, ar jie moka mokesčius Lietuvos valstybei ir ar sutinka apmokėti išlaidas susijusias su tuo, kad bus sustabdytos muštynės.

Daug svarbiau yra atkreipti dėmesį, kad susirinkimų laisvė yra viena pamatinių konstitucinių teisių ir laisvių. Ji svarbi tuo, kad pasitelkiant šią laisvę įgyvendinama ir dar viena svarbi konstitucinė teisė – teisė turėti įsitikinimus ir juos laisvai reikšti. Reikalavimus susimokėti už tai, kad tu su savo bendraminčiais įstatymų nustatyta tvarka susirinkai kur nors viešai išreikšti savo įsitikinimus kertasi su Konstitucijoje įtvirtina laisve reikšti savo įsitikinimus. Be to, minėtos įstatymo pataisos nepagrįstai apribotų piliečių susirinkimų laisvę – tai galimai prieštarauja Konstitucijai. Apskritai, iniciatyvos, raginančios faktiškai susimokėti, kad tau būtų leidžiama saugiai pasinaudoti konstitucinėmis teisėmis, kertasi su sveika nuovoka – tai būtų tas pats, kad prašyti susimokėti už žmogaus teisę į gyvybę – jos apsauga policijai ir valstybei reikalauja papildomų išlaidų, o žmogus finansiškai prie to neva neprisideda, todėl jam reikėtų papildomai susimokėti išlaidas, susijusias su jo teisės į  gyvybę apsauga. Jei tai skamba pakankamai idiotiškai, tai vadinasi mes vienas kitą supratome, nes taip pat skamba ir čia minimos įstatymo pataisos.