Konstitucinių teisių apmokestinimo iniciatyvos

Šiandien Seimo narių grupė, susidedanti iš petras-grazulis-tautosakoje-montazas-61956723dviejų „tvarkiečių” – etatinio „dorovės” gynėjo Petro Gražulio ir Andriaus Mazuronio, įregistravo LR Susirinkimų įstatymo 11 ir 14 straipsnių pakeitimo projektą, kuriame išdėstoma, kad susirinkimo organizatoriai, išskyrus valstybės ar savivaldybės institucijas, privalo apmokėti susirinkimo organizavimo ir surengimo išlaidas.

Idėja priversti susimokėti už viešų renginių, kuriuos reglamentuoja Susirinkimų įstatymas, apsaugą – nenauja. Ji iškyla po kiekvienų eitynių, ir ne bet kokių eitynių ir ne po bet kokio viešo renginio  – o būtent po Baltic Pride eitynių, kurios vyksta Vilniuje kas tris metus. Šiais metais Baltic Pride eitynių „Už lygybę” apsauga kainavo apie 200 tūkst. litų. Kai tik policija paviešino šiuos skaičius, taip visas būrys homofobų pradėjo rėkti, kad čia neva mokesčių mokėtojų pinigais mokama už renginio, kuriam didžioji dalis visuomenės nepritaria, apsaugą. Mokesčių mokėtojai neva nenori mokėti už tokių renginių apsaugą, todėl pasigirdo raginimai už tokių renginių apsaugą priversti susimokėti organizatorius. Kaip pasakė, taip ir padarė. Tiesa, aiškinamajame rašte organizatoriai išreiškia susirūpinimą, kad organizatoriai finansiškai neprisideda prie išlaidų, kurios reikalingos tvarkos užtikrinimui susirinkimų metu, o policijos pareigūnams trūksta lėšų jų atlyginimams ir tiesioginėms pareigoms vykdyti (galima pagalvoti, kad lėšos susirinkimų apsaugai užtikrinti išskaičiuojamos iš pareigūnų atlyginimų). Todėl įstatymo pakeitimo projekto autoriai yra tvirtai įsitikinę, kad susirinkimo organizatoriai privalo susimokėti už susirinkimo organizavimo ir surengimo išlaidas iš savo lėšų.

Viskas būtų gerai, jei ne keletas BET. Taip, šiuo metu valstybė apmoka viešų renginių apsaugai reikalingas išlaidas, nes visų pirma tokia yra policijos paskirtis – užtikrinti viešąją tvarką, o šia pataisa įnešamas selektyvumas, kurią viešąją tvarką užtikrinti, o kurią – ne, mažu mažiausiai kertasi su sveika logika.

Kalbant apie tai, kad  valstybė apmoka susirinkimų apsaugos išlaidas, verta paklausti, iš kur valstybė gauna pinigus, reikalingus toms išlaidoms apmokėti. Aišku, kad iš mokesčių mokėtojų pinigų, tačiau bet kuriame susirinkime rasite mokesčių mokėtojų, kurie turės teisėtus lūkesčius būti apsaugotiems nuo jų konstitucinę teisę trukdančių įgyvendinti asmenų. Tas „mokesčių mokėtojų” argumentas man atrodo nelogiškas ta prasme, kad viešoji tvarka pagal apibrėžimą yra VIEŠOJI. Jei gatvėje susimuš 10 užsienio piliečių, policija atvažiavusi nepuls aiškintis, ar jie moka mokesčius Lietuvos valstybei ir ar sutinka apmokėti išlaidas susijusias su tuo, kad bus sustabdytos muštynės.

Daug svarbiau yra atkreipti dėmesį, kad susirinkimų laisvė yra viena pamatinių konstitucinių teisių ir laisvių. Ji svarbi tuo, kad pasitelkiant šią laisvę įgyvendinama ir dar viena svarbi konstitucinė teisė – teisė turėti įsitikinimus ir juos laisvai reikšti. Reikalavimus susimokėti už tai, kad tu su savo bendraminčiais įstatymų nustatyta tvarka susirinkai kur nors viešai išreikšti savo įsitikinimus kertasi su Konstitucijoje įtvirtina laisve reikšti savo įsitikinimus. Be to, minėtos įstatymo pataisos nepagrįstai apribotų piliečių susirinkimų laisvę – tai galimai prieštarauja Konstitucijai. Apskritai, iniciatyvos, raginančios faktiškai susimokėti, kad tau būtų leidžiama saugiai pasinaudoti konstitucinėmis teisėmis, kertasi su sveika nuovoka – tai būtų tas pats, kad prašyti susimokėti už žmogaus teisę į gyvybę – jos apsauga policijai ir valstybei reikalauja papildomų išlaidų, o žmogus finansiškai prie to neva neprisideda, todėl jam reikėtų papildomai susimokėti išlaidas, susijusias su jo teisės į  gyvybę apsauga. Jei tai skamba pakankamai idiotiškai, tai vadinasi mes vienas kitą supratome, nes taip pat skamba ir čia minimos įstatymo pataisos.